vangloriar

vangloriar

(< vangloria)

v pron

Amosarse orgulloso das propias virtudes, calidades ou méritos mediante eloxios e comentarios vaidosos cara a un mesmo.

Ex: Non fai máis que vangloriarse da súa beleza.

Sinónimos

Citas

  • Non fai máis que vangloriarse da súa beleza.

Palabras veciñas

vangardista | Vangelis | vangloria | vangloriar | vango, en | Vanguard | Vanguardia Gallega
Conxugar
VERBO vangloriar
Forma verbal: Infinitivo

Indicativo

Presente Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vanglorio
vanglorias
vangloria
vangloriamos
vangloriades
vanglorian
Pretérito imperfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vangloriaba
vangloriabas
vangloriaba
vangloriabamos
vangloriabades
vangloriaban
Pretérito perfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vangloriei
vangloriaches
vangloriou
vangloriamos
vangloriastes
vangloriaron
Pretérito pluscuamperfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vangloriara
vangloriaras
vangloriara
vangloriaramos
vangloriarades
vangloriaran
Futuro Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vangloriarei
vangloriarás
vangloriará
vangloriaremos
vangloriaredes
vangloriarán
Condicional Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vangloriaría
vangloriarías
vangloriaría
vangloriariamos
vangloriariades
vangloriarían

Subxuntivo

Presente Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vanglorie
vanglories
vanglorie
vangloriemos
vangloriedes
vanglorien
Imperfecto Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vangloriase
vangloriases
vangloriase
vangloriasemos
vangloriasedes
vangloriasen
Futuro Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vangloriar
vangloriares
vangloriar
vangloriarmos
vangloriardes
vangloriaren

Imperativo

Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
-
vangloria
-
-
vangloriade
-

Formas nominais

Infinitivo conxugado Eu
Ti
El/Ela
Nos
Vos
Eles
vangloriar
vangloriares
vangloriar
vangloriarmos
vangloriardes
vangloriaren
Xerundio vangloriando
Participio vangloriado
vangloriada
vangloriados
vangloriadas