karakitai

karakitai

(<ár qarā-hitāy)

  1. adx

    Relativo ou pertencente aos karakitai.

  2. s [ETN/HIST]

    Individuo do pobo karakitai.

  3. s m pl [ETN/HIST]

    Pobo mongol establecido ao S do lago Balkhaš a comezos do s XII. Fundaron un imperio que foi aniquilado por Xenguis Khan (1218).

Palabras veciñas

Karak, Al- | karakalpak | Karakalpaquistán | karakitai | Karakorum | Karakorum | karakul